Susikaupimo diena 2025 m. gruodžio mėn. 06 d.
Pilkai debesuotą šeštadienio rytmetį į seniausią Vilniaus vienuolyną trumpam sustojimui rinkosi Namų bažnyčios bendruomenė. 2025 m. gruodžio 6 d. įvyko tradicinė susikaupimo diena, kurią tardamas trumpą įvadinį žodį pradėjo kun. dr. Eduardas Kirstukas, pacituodamas Šventojo rašto eilutes „Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“ (Mt 22, 14), priminė kam skirtas šis, ypatingas advento laikas ir susirinkusius pavadindamas advento žmonėmis pakvietė klausytis viešnios iš Utenos Dievo apvaizdos vienuolyno, sesės Daivos paskaitos apie maldą. Sesė paskaitą pradėjo labai įtaigiai teigdama, tam, kad suprastume vieni kitus, turime apsibrėžti vartojamas sąvokas, kad visi vienodai suprastume apie ką bus kalbama. Sakė, jog kalbės apie mažus dalykėlius, smulkmenas, be kurių visi labai lengva pamesti kelią dėl takelio. Paskaitos laikas prabėgo nepaprastai greitai gilinantis į sąvokas „dvasingumas“, „dvasiškumas“ ir „dvasinis gyvenimas“ ir jų įtaką mūsų maldai. Per pateiktus pavyzdžius iš Danieliaus knygos ir atlikdami pratimus bandėme ir patirti, ir suvokti, kokia yra krikščionio laikysena, kaip suprasti teisingai ar jau esame Dievo artume, kodėl geros maldos pagrindas yra klausymas. Sesuo priminė, kaip svarbu skirti laiko maldai ir tame laike yra išmokti nieko neveikti, nurimti viduje, nes per mūsų minčių, jausmų triukšmą, nerimą, mes nebegirdime Kristaus beldimosi. Ragino neišsigąst jei nepavyks iš pirmo karto ir bandyti vėl ir vėl kviečiant į pagalbą Šventąją Dvasią, taip pat nepamiršti, kad Dievas veikia ir Jo laikas nėra toks kaip mūsų, tad turime džiaugtis viltyje, būti kantrūs varge, ištvermingi maldoje (Rom 12, 12) .
Po paskaitos, atsigaivinę kas kava kas arbata, išsiskirstėme net į šešias grupeles ir diskutavome tarpusavyje dalindamiesi mintimis iš paskaitos kartu per trumpą laiką vieni kitiems paliudyti kur ir kaip sutikome Jėzų. Praturtinę vieni kitus savo liudijimais rinkomės į koplyčią, kurioje adoruodami Švenčiausiąjį sakramentą susitikimo palapinės metu galėjome pritaikyti sesės Daivos patarimus „...Jis bus maloningas tau, kai pagalbos jo šauksies, jis atsilieps, kai tik išgirs tave.“ (Iz 30, 19).
Sutikimo palapinę keitė šventosios Mišios, kurias aukojo kunigai Eduardas Kirstukas ir Viktoras Kudriašovas. Pamokslo metu Namų bažnyčios judėjimo dvasinis vedlys kunigas E. Kirstukas priminė apie gyvo tikėjimo ir liudijimo prasmę, užakcentavo, jog turime būti drąsūs ir nebijoti liudyti Dievo veikimo savo gyvenime. Tas drąsos priminimas vėl sugrąžino mintis prie šiais metais įvykusių Pirmojo laipsnio rekolekcijų, kurias papildome dar vienu liudijimu...
Ši susikaupimo diena dar kartą patvirtino, kad tikėjimui išlaikyti svarbi ir bendruomenė, kuri palaiko augina ir skatina vis labiau gyventi taip kaip tikime. „AČIŪ, KAD ESI“
Liudijimai:
Ačiū sesei už labai konkrečias įžvalgas, kurios sudėliojo minčių srautą esantį galvoje. Kartais reikia leisti save pažinti ir leisti sau jausti .
Be galo prasmingas susikaupimo ir bendrystės laikas drauge šiame chaotiškame gruodžio mėn. lėkime!! S. Daivos paskaita, kurioje mus išmokė kalbėtis su Dievu ir išgirsti Jį, tiesiog neįkainojama!
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti
sesei Daivai už tai, kad taip švelniai ir giliai atvėrė maldos prasmę. Jos
žodžiai padėjo maldą pajausti kaip artimą, gyvą ir raminančią Dievo artumo
dovaną.
Taip
pat dėkoju kunigui už jo prasmingus ir gilius pamokslus apie Adventą. Jie
priminė tikrąją šio laukimo laiko šviesą ir kvietė sustoti, įsiklausyti bei
atverti širdį Dievo veikimui.
Ačiū už Advento susikaupimo dieną, kuri man tapo tarsi tylus šviesos prisilietimas prie širdies. Įžengusi į šį laiką jaučiau, kad Viešpats švelniai kviečia mane arčiau, kad galėčiau dar labiau atsiverti Jo meilei. Sesers Daivos konferencijos žodžiai liejosi kaip gyvas vanduo – įsiliejo į mano vidų, ramino, aiškino ir mokė melstis taip paprastai, jog malda tapo lyg sielos kvėpavimu.
Ypatingai palietė jos patarimai, kurie padėjo iš naujo atrasti Susitikimo Palapinę– kaip vietą, kurioje laikas sustoja. Ten, prieš Gyvąjį Viešpatį Švenčiausiajame Sakramente, patyriau saldžią ramybę, tylų Jo artumą ir švelnų žvilgsnį. Ten mano siela ilsėjosi, o širdis jautė, kad yra mylima. Šlovė Viešpačiui !
Mūsų bendruomenės susikaupimo diena paliko labai šiltą įspūdį – tiek dėl bendruomeniškumo, tiek dėl prasmingų temų. Buvo be galo gera būti tarp žmonių, kurie dalijasi tikėjimu ir nuoširdumu. Džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti!
